Abstract: While Holocaust education has been mandatory in Romanian schools for over a decade, educators do not necessarily teach about it. Distortion and obfuscation of Romanian Holocaust crimes during the communist and transition periods means that teachers, like the majority of Romanians, know little about their country’s perpetration of genocides. From 1941 to 1944, the Romanian regime transported part of its Jewish and Romani populations to death camps in Transnistria, where over 200,000 Jews and over 10,000 Roma were killed. Under communism, blame for genocides was placed solely on Nazi Germany, thereby absolving Romanian perpetrators. Post-communism, the official narrative has slowly come under scrutiny, allowing for a restructuring of World War II history to incorporate the deportations and deaths of the country’s Jews and Roma. Ignorance about the Holocaust and prejudice about the minorities affected are at the root of non-compliance in teaching. This is especially the case for the Roma, who are the largest minority in Romania and face continued marginalization and discrimination. In this paper, I focus on cognitive barriers that many history and civics teachers have regarding teaching about the victimization of the Roma minority. These barriers are intrinsically tied to acceptance of new narratives of the Holocaust and reconfigurations of ethnic identities in post-socialist Romania where pressures from the European Union and the USA, among others, have pushed for critical examination of past atrocities in order to strengthen democratic processes.
Abstract: In 2009, the Romanian government unveiled a $7.4 million Holocaust memorial to commemorate over 280,000 Jews and 11,000 Roma who died as victims of the Ion Antonescu regime. Located in central Bucharest, the monument is part of a national agenda, outlined by an international commission, to study the crimes of the Holocaust in Romania and to help the country come to terms with historical atrocities. Under communism and in the early post-communist period, the Romanian state denied its role in the Holocaust. In this article, we explore the representation of the Holocaust and, in particular, Roma victims in the dominant historical narrative and the Holocaust memorial. We delve into discourses around this monument, which feed into a larger dialogue of victim recognition and contested national narratives about the Holocaust. We highlight the construction and contestation of the Holocaust memorial, considering in particular the paradox of Roma victims and suggesting that Roma are simultaneously represented, unrepresented and misrepresented in the historical story and memorial of the Holocaust in Romania.
Abstract: Restitution for the mostly Jewish property and assets that were confiscated by the Nazis during World War II (WWII) in various European states has been a highly debated issue ever since the end of the war. Countries that adhered to the ideas of communism and nationalisation of property in the immediate aftermath of the war failed to address this issue until very recently. Serbia, too, has only began to consider remedying the incredible damage done to its rather small Jewish community. More specifically, in the past decade, Serbia has been trying to repair the damage by passing a series of restitution laws which eventually led to separate legislation on heirless property. This paper explores the substance and application of these laws, as well as the history of discrimination based on which the Serbian Jewish community was persecuted by German occupiers and their collaborators. In doing so, through the lens of Critical Race Theory (CRT), this paper identifies another group that has been persecuted on the basis of race, namely the Romani. What follows from such research is the following: firstly, the law allowed for discrimination on a racial basis of both Jews and Roma during WWII and, secondly, the law is now remedying the damages caused towards the former group, but not the latter. In conclusion, this paper suggests that such a distinction is made due to a possible interest convergence, as defined by CRT.
Abstract: The question as posed is a challenge, not only to those who assigned it as a theme to be explored, and not only to those who expect to answer it, but also to all of Europe in which anti-Semitism persistently continues to show its face half a century after the closing of the Death Camps. Five decades separate us from the last days of the Gas Chambers and of the Crematoria, and still the embers of hatred for Jews, for "The Despised Other", smoulder beneath the surface of post-World War II Europe, erupting spasmodically from Madrid to Moscow. The question as phrased is a direct challenge to all of European heritage precisely because it contains its own answer, an answer no one desires to express or hear, for it embodies a confession of a fundamental flaw in the fraying tapestry that is Europe today after Bosnia. To give voice to the answer, however circuitously, would be to confront head on the centrifugal danger that, if not neutralised, could unravel the process of European unification and integration. The question as put is a classic example of a rhetorical query of a combined question and answer: thus "Why is it so?" implies, at the same time, "Hatred for Jews did not die in Auschwitz; it was not even mortally wounded". The only question remaining is: "How forthright will the attempt to examine the answer be?" Not how accurate, but how honest? Unavoidably it will be accusatory and, quite possibly, offensive. As one performs cultural vivisection of that which was, still is, and, most probably, will continue to be an attribute of a Europe chronically infected by the virus of continuing anti-Semitism, there has to be, of necessity, a shocked response. Hence the underlying tension of the topic for which the messenger is all too often blamed.
Abstract: A kutatás az Eötvös Loránd Tudományegyetem (ELTE) Szociálpszichológia Tanszékének vezetésével, a Social Development Institute és a Political Capital részvételével, a Foundation „Remembrance, Responsibility, and Future” (EVZ Alapítvány) támogatásával valósult meg 2017-ben. A projekt három célt kívánt elérni: 1) beazonosítani a romaellenesség és az antiszemitizmus sajátos, a társadalmi, politikai, gazdasági és pszichológiai tényezők által kiváltott mechanizmusait; 2) kiértékelni az előítéletek csökkentését célzó projekteket (intervenciókat); valamint 3) javaslatokat megfogalmazni a romaellenességgel és az antiszemitizmussal szembeni hatékony fellépéssel kapcsolatban. A projekt során a résztvevő szervezetek meta-analízist készítettek az antiszemitizmussal és romaellenességgel kapcsolatos már publikált vagy a jövőben megjelenő munkák alapján, feldolgozták a rendelkezésre álló nemzetközi adatbázisokat, valamint értékelték a létező projekteket, intervenciókat. Sor került továbbá egy online kérdőíves felmérésre is, hogy teszteljük a cigányellenességet és antiszemitizmust magyarázó változók közti kapcsolatokat.
Abstract: Stereotypy o Romech a Židech v české společnosti. Jaké jsou a jak s nimi pracovat?
Jak funguje vzdělávání proti předsudkům v českých školách a jaké jsou příklady dobré praxe?
Tým ze Sociologického ústavu Akademie věd na datech z posledních let ukázal, jak jsou v české společnosti rozšířené stereotypy o Romech a Židech. Jedním ze zjištění je, že menší předsudky vůči Romům mají lidé, kteří se s nějakými Romy osobně znají.
Škola je jedním z nejdůležitějších míst, kde je možné pozitivně ovlivnit postoje mladých lidí. Tým Ústavu pro studium totalitních režimů se proto ptal učitelů a lektorů, jaké jsou jejich zkušenosti se vzděláváním k toleranci. Nabízíme doporučení, jak pomoci školám efektivně oslabovat předsudky.
Zjistili jsme, že předpokladem úspěchu je spolupráce celé školy. Další úspěšnou strategií je podpora setkávání žáků z různých sociálních skupin. Je rovněž třeba podporovat vzdělávání učitelů tak, aby dokázali ve třídě zvládat debatu o kontroverzních tématech.
Výsledky výzkumu jsme shrnuli do závěrečné zprávy, v níž najdete:
Kvalitativní i kvantitativní shrnutí současné praxe vzdělávání pro toleranci, realizovaných programů a jejich podpory.
Naše doporučení pro donory, jak efektivněji nastavit projektovou podporu, a pro školy a pedagogy, jak s předsudky ve škole lépe pracovat.
Rozsáhlou studii o postojích české společnosti vůči Romům a Židům.
Abstract: #AtmintisAtsakomybeAteitis
Atmintis. Atsakomybė. Ateitis. Tai yra nuoseklūs laiptai, vedantys link realių teigiamų pokyčių
visuomenėje. Demokratijos ir tolerancijos ateitis priklauso nuo atminties ir prisiimtos atsakomybės,
leidžiančių žengti toliau. Žingsnis į ateitį – apžvelgus, įvertinus ir pasirėmus geriausių iniciatyvų prieš
diskriminaciją patirtimi – toks yra šio projekto tikslas.
Nuosekliai dirbant žmogaus teisių užtikrinimo ir tolerancijos sklaidos bei švietimo srityje Lietuvos žydų
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė subūrė ekspertų grupę iš Lietuvos žmogaus teisių ekspertų,
bendruomenių aktyvistų, akademinės visuomenės atstovų ir užsienio ekspertų. Ši grupė ėmėsi ambicingos
užduoties - kurti veiksmingas ir kokybiškas rekomendacijas dėl veiksmų, kovojant su antisemitizmu ir
romafobija Lietuvoje.
Inicijavusi tyrimus ir remdamasi jų rezultatais, pasitelkusi mokslinius darbus bei geruosius pavyzdžius,
analizuoti projektai ir socialines iniciatyvos, prisidėjusios prie ksenofobijos apraiškų mažinimo Lietuvos
visuomenėje. Grupė ekspertų ruošė rekomendacijas ir išvadas, apie veiksmus, kurie geriausiai pasiekia
tikslines grupes ir turi esminį poveikį, skleidžiant toleranciją, keičiant visuomenės požiūrį į žydų bei romų
tautines bendruomenes, bei integruojant pažeidžiamiausias grupes į visuomenę.
Naujosios rekomendacijos teikiamos EVZ fondui ir viešinamos Europos sąjungos lygmeniu.
Šių rekomendacijų pagrindu EVZ fondas formuos tolimesnių programų gaires, kovojant su antisemitizmo,
romafobijos ir ksenofobijos apraiškomis Europos šalyse. Jomis vadovaujantis, bus siekiama efektyviai
šalinti Lietuvos visuomenėje netoleranciją skatinančius stereotipus, mažinti atskirtį tarp etninių sluoksnių,
užkirsti kelią įvairioms neapykantos „kitokiems“ apraiškoms.
Projektą lydėjo informacinė kampanija #AtmintisAtsakomybeAteitis socialiniuose tinkluose, ruošti
straipsniai Lietuvos žiniasklaidoje, įvairūs renginiai, orientuoti į visuomenės švietimą apie tragišką žydų ir
romų patirtį Holokausto metu ir sklaidantys ksenofobinius mitus.
Sukurtos rekomendacijos pristatytos baigiamojoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje paminėti
tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą. Konferencija bei kiti renginiai padėjo plėtoti efektyvų valdžios institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus dialogą, pasidalinti patirtimi ir rekomendacijomis, siekiant
užtikrinti tautinių bendruomenių teisių ir laisvių įtvirtinimą bei įgyvendinimą, demokratinių procesų ir
pilietinės visuomenės Lietuvoje stiprinimą ir tolerancijos sklaidą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė projektą vykdė kartu su partneriais:
Romų visuomenės centras
Lietuvos žmogaus teisių centras
Moterų informacijos centras
Projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje, paruošimas ir
viešinimas“ rėmė:
EVZ fondas (Vokietija). („Erinnerung, Verantwortung, Zukunft“ vok. – tai „Atmintis, Atsakomybė,
Ateitis“ liet). Fondas remia sistemingus ir ilgalaikius tyrimus, analizuojančius romų ir žydų diskriminavimą
bei marginalizaciją Europoje.
