Search results

Your search found 7 items
Sort: Relevance | Topics | Title | Author | Publication Year
Home  / Search Results
Author(s): Reches, Ruth
Date: 2019
Abstract: Mokslininkai sutinka, kad tapatumas yra kintantis pagal situaciją darinys, priklausomas nuo aplinkos. Kai aplinka yra traumuojanti, ji nutraukia stabilią individo gyvenimo tėkmę, pakeičia prisiimtus vaidmenis, nusistovėjusias vertybes, gyvenimo tikslus. Holokaustas buvo trauma, sutrikdžiusi žmonių kasdienį gyvenimą, privertusi iš naujo įvertinti save ir aplinką. Šiame darbe buvo nagrinėjama, kaip Holokausto sukelta trauma skatino keistis išgyvenusiųjų tapatumą karo metu, ir kokios yra ilgalaikės Holokausto pasekmės tapatumui. Atsakymams į šiuos klausimus atrasti buvo pasitelkta kokybinio tyrimo strategija ir teminės analizės metodas. 11 tyrimo dalyvių, išgyvenusių Holokaustą, interviu medžiaga atskleidė tapatumo pokyčius, sukeltus Holokausto karo metu - pakito išgyvenusiųjų savęs kaip visuomenės nario suvokimas dėl atskirties, susijusios su tautybe; pakito savo žydiškos kilmės suvokimas; pakito savo vaidmens šeimoje suvokimas, šeimos narių praradimas sustiprino šeiminius ryšius tarp išlikusiųjų; pakito gyvenimo tikslai, pagrindiniu tikslu tapo išgyvenimas; pakito savęs vertinimas. Holokaustas sukėlė ilgalaikes pasekmes tapatumui: Holokaustas suformavo savęs kaip „išgyvenusiojo“ suvokimą, kuris įgijo skirtingą vertę Lietuvos ir Izraelio visuomenių kontekste; išgyvenusieji save suvokia kaip vertinančius gyvybę, suprantančius materialių vertybių laikinumą; jie suvokia save kaip priimančius Dievą arba kaip neigiančius jo egzistavimą. Išgyvenusieji atskleidžia dvejopą savo santykį su Holokaustu: save suvokia kaip pasisėmusius stiprybės, gyvenimiškos patirties, Holokauste atradusius prasmę arba kaip netekusius gyvenimo tęstinumo, neradusius prasmės trauminiuose išgyvenimuose.
Author(s): Reches, Ruth
Date: 2020
Abstract: The book "Survival of the Identity of Holocaust Survivors" was prepared on the basis of a doctoral dissertation. It examines how the trauma of the Holocaust led to a shift in identity among survivors during the war, and the long-term consequences of the Holocaust for identity.

The interview material of 11 research participants who survived the Holocaust revealed identity changes caused during the Holocaust war - the survivors' self-perception as a member of society changed due to the exclusion related to nationality; the perception of one's Jewish origin has changed; the perception of one's role in the family has changed, the loss of family members has strengthened family ties among the survivors; life goals changed, survival became the main goal; self-esteem has changed.

The Holocaust caused long-term consequences for identity: the Holocaust shaped the perception of oneself as a "survivor", which acquired a different value in the context of Lithuanian and Israeli societies; survivors perceive themselves as valuing life, understanding the transience of material values; they perceive themselves as accepting God or as denying his existence. Survivors reveals his dual relationship with the Holocaust: he perceives himself as having gained strength, life experience, having found meaning in the Holocaust, or as having lost the continuity of life.

The book has important lasting value because the research participants interviewed in the book were 80 years old or older at the time of the study, and now, several years after the study, some of them are no longer alive.
Abstract: #AtmintisAtsakomybeAteitis
Atmintis. Atsakomybė. Ateitis. Tai yra nuoseklūs laiptai, vedantys link realių teigiamų pokyčių
visuomenėje. Demokratijos ir tolerancijos ateitis priklauso nuo atminties ir prisiimtos atsakomybės,
leidžiančių žengti toliau. Žingsnis į ateitį – apžvelgus, įvertinus ir pasirėmus geriausių iniciatyvų prieš
diskriminaciją patirtimi – toks yra šio projekto tikslas.
Nuosekliai dirbant žmogaus teisių užtikrinimo ir tolerancijos sklaidos bei švietimo srityje Lietuvos žydų
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė subūrė ekspertų grupę iš Lietuvos žmogaus teisių ekspertų,
bendruomenių aktyvistų, akademinės visuomenės atstovų ir užsienio ekspertų. Ši grupė ėmėsi ambicingos
užduoties - kurti veiksmingas ir kokybiškas rekomendacijas dėl veiksmų, kovojant su antisemitizmu ir
romafobija Lietuvoje.
Inicijavusi tyrimus ir remdamasi jų rezultatais, pasitelkusi mokslinius darbus bei geruosius pavyzdžius,
analizuoti projektai ir socialines iniciatyvos, prisidėjusios prie ksenofobijos apraiškų mažinimo Lietuvos
visuomenėje. Grupė ekspertų ruošė rekomendacijas ir išvadas, apie veiksmus, kurie geriausiai pasiekia
tikslines grupes ir turi esminį poveikį, skleidžiant toleranciją, keičiant visuomenės požiūrį į žydų bei romų
tautines bendruomenes, bei integruojant pažeidžiamiausias grupes į visuomenę.
Naujosios rekomendacijos teikiamos EVZ fondui ir viešinamos Europos sąjungos lygmeniu.
Šių rekomendacijų pagrindu EVZ fondas formuos tolimesnių programų gaires, kovojant su antisemitizmo,
romafobijos ir ksenofobijos apraiškomis Europos šalyse. Jomis vadovaujantis, bus siekiama efektyviai
šalinti Lietuvos visuomenėje netoleranciją skatinančius stereotipus, mažinti atskirtį tarp etninių sluoksnių,
užkirsti kelią įvairioms neapykantos „kitokiems“ apraiškoms.
Projektą lydėjo informacinė kampanija #AtmintisAtsakomybeAteitis socialiniuose tinkluose, ruošti
straipsniai Lietuvos žiniasklaidoje, įvairūs renginiai, orientuoti į visuomenės švietimą apie tragišką žydų ir
romų patirtį Holokausto metu ir sklaidantys ksenofobinius mitus.
Sukurtos rekomendacijos pristatytos baigiamojoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje paminėti
tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą. Konferencija bei kiti renginiai padėjo plėtoti efektyvų valdžios institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus dialogą, pasidalinti patirtimi ir rekomendacijomis, siekiant
užtikrinti tautinių bendruomenių teisių ir laisvių įtvirtinimą bei įgyvendinimą, demokratinių procesų ir
pilietinės visuomenės Lietuvoje stiprinimą ir tolerancijos sklaidą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė projektą vykdė kartu su partneriais:
Romų visuomenės centras
Lietuvos žmogaus teisių centras
Moterų informacijos centras
Projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje, paruošimas ir
viešinimas“ rėmė:
EVZ fondas (Vokietija). („Erinnerung, Verantwortung, Zukunft“ vok. – tai „Atmintis, Atsakomybė,
Ateitis“ liet). Fondas remia sistemingus ir ilgalaikius tyrimus, analizuojančius romų ir žydų diskriminavimą
bei marginalizaciją Europoje.