Search results

Your search found 6 items
Sort: Relevance | Topics | Title | Author | Publication Year
Home  / Search Results
Author(s): Davidović, Maja
Date: 2017
Date: 2010
Abstract: The question as posed is a challenge, not only to those who assigned it as a theme to be explored, and not only to those who expect to answer it, but also to all of Europe in which anti-Semitism persistently continues to show its face half a century after the closing of the Death Camps. Five decades separate us from the last days of the Gas Chambers and of the Crematoria, and still the embers of hatred for Jews, for "The Despised Other", smoulder beneath the surface of post-World War II Europe, erupting spasmodically from Madrid to Moscow. The question as phrased is a direct challenge to all of European heritage precisely because it contains its own answer, an answer no one desires to express or hear, for it embodies a confession of a fundamental flaw in the fraying tapestry that is Europe today after Bosnia. To give voice to the answer, however circuitously, would be to confront head on the centrifugal danger that, if not neutralised, could unravel the process of European unification and integration. The question as put is a classic example of a rhetorical query of a combined question and answer: thus "Why is it so?" implies, at the same time, "Hatred for Jews did not die in Auschwitz; it was not even mortally wounded". The only question remaining is: "How forthright will the attempt to examine the answer be?" Not how accurate, but how honest? Unavoidably it will be accusatory and, quite possibly, offensive. As one performs cultural vivisection of that which was, still is, and, most probably, will continue to be an attribute of a Europe chronically infected by the virus of continuing anti-Semitism, there has to be, of necessity, a shocked response. Hence the underlying tension of the topic for which the messenger is all too often blamed.
Date: 2018
Author(s): Hoření, Karina
Date: 2018
Abstract: Stereotypy o Romech a Židech v české společnosti. Jaké jsou a jak s nimi pracovat?

Jak funguje vzdělávání proti předsudkům v českých školách a jaké jsou příklady dobré praxe?

Tým ze Sociologického ústavu Akademie věd na datech z posledních let ukázal, jak jsou v české společnosti rozšířené stereotypy o Romech a Židech. Jedním ze zjištění je, že menší předsudky vůči Romům mají lidé, kteří se s nějakými Romy osobně znají.

Škola je jedním z nejdůležitějších míst, kde je možné pozitivně ovlivnit postoje mladých lidí. Tým Ústavu pro studium totalitních režimů se proto ptal učitelů a lektorů, jaké jsou jejich zkušenosti se vzděláváním k toleranci. Nabízíme doporučení, jak pomoci školám efektivně oslabovat předsudky.

Zjistili jsme, že předpokladem úspěchu je spolupráce celé školy. Další úspěšnou strategií je podpora setkávání žáků z různých sociálních skupin. Je rovněž třeba podporovat vzdělávání učitelů tak, aby dokázali ve třídě zvládat debatu o kontroverzních tématech.

Výsledky výzkumu jsme shrnuli do závěrečné zprávy, v níž najdete:

Kvalitativní i kvantitativní shrnutí současné praxe vzdělávání pro toleranci, realizovaných programů a jejich podpory.
Naše doporučení pro donory, jak efektivněji nastavit projektovou podporu, a pro školy a pedagogy, jak s předsudky ve škole lépe pracovat.
Rozsáhlou studii o postojích české společnosti vůči Romům a Židům.

Abstract: #AtmintisAtsakomybeAteitis
Atmintis. Atsakomybė. Ateitis. Tai yra nuoseklūs laiptai, vedantys link realių teigiamų pokyčių
visuomenėje. Demokratijos ir tolerancijos ateitis priklauso nuo atminties ir prisiimtos atsakomybės,
leidžiančių žengti toliau. Žingsnis į ateitį – apžvelgus, įvertinus ir pasirėmus geriausių iniciatyvų prieš
diskriminaciją patirtimi – toks yra šio projekto tikslas.
Nuosekliai dirbant žmogaus teisių užtikrinimo ir tolerancijos sklaidos bei švietimo srityje Lietuvos žydų
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė subūrė ekspertų grupę iš Lietuvos žmogaus teisių ekspertų,
bendruomenių aktyvistų, akademinės visuomenės atstovų ir užsienio ekspertų. Ši grupė ėmėsi ambicingos
užduoties - kurti veiksmingas ir kokybiškas rekomendacijas dėl veiksmų, kovojant su antisemitizmu ir
romafobija Lietuvoje.
Inicijavusi tyrimus ir remdamasi jų rezultatais, pasitelkusi mokslinius darbus bei geruosius pavyzdžius,
analizuoti projektai ir socialines iniciatyvos, prisidėjusios prie ksenofobijos apraiškų mažinimo Lietuvos
visuomenėje. Grupė ekspertų ruošė rekomendacijas ir išvadas, apie veiksmus, kurie geriausiai pasiekia
tikslines grupes ir turi esminį poveikį, skleidžiant toleranciją, keičiant visuomenės požiūrį į žydų bei romų
tautines bendruomenes, bei integruojant pažeidžiamiausias grupes į visuomenę.
Naujosios rekomendacijos teikiamos EVZ fondui ir viešinamos Europos sąjungos lygmeniu.
Šių rekomendacijų pagrindu EVZ fondas formuos tolimesnių programų gaires, kovojant su antisemitizmo,
romafobijos ir ksenofobijos apraiškomis Europos šalyse. Jomis vadovaujantis, bus siekiama efektyviai
šalinti Lietuvos visuomenėje netoleranciją skatinančius stereotipus, mažinti atskirtį tarp etninių sluoksnių,
užkirsti kelią įvairioms neapykantos „kitokiems“ apraiškoms.
Projektą lydėjo informacinė kampanija #AtmintisAtsakomybeAteitis socialiniuose tinkluose, ruošti
straipsniai Lietuvos žiniasklaidoje, įvairūs renginiai, orientuoti į visuomenės švietimą apie tragišką žydų ir
romų patirtį Holokausto metu ir sklaidantys ksenofobinius mitus.
Sukurtos rekomendacijos pristatytos baigiamojoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje paminėti
tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą. Konferencija bei kiti renginiai padėjo plėtoti efektyvų valdžios institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus dialogą, pasidalinti patirtimi ir rekomendacijomis, siekiant
užtikrinti tautinių bendruomenių teisių ir laisvių įtvirtinimą bei įgyvendinimą, demokratinių procesų ir
pilietinės visuomenės Lietuvoje stiprinimą ir tolerancijos sklaidą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė projektą vykdė kartu su partneriais:
Romų visuomenės centras
Lietuvos žmogaus teisių centras
Moterų informacijos centras
Projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje, paruošimas ir
viešinimas“ rėmė:
EVZ fondas (Vokietija). („Erinnerung, Verantwortung, Zukunft“ vok. – tai „Atmintis, Atsakomybė,
Ateitis“ liet). Fondas remia sistemingus ir ilgalaikius tyrimus, analizuojančius romų ir žydų diskriminavimą
bei marginalizaciją Europoje.