Abstract: A kutatás az Eötvös Loránd Tudományegyetem (ELTE) Szociálpszichológia Tanszékének vezetésével, a Social Development Institute és a Political Capital részvételével, a Foundation „Remembrance, Responsibility, and Future” (EVZ Alapítvány) támogatásával valósult meg 2017-ben. A projekt három célt kívánt elérni: 1) beazonosítani a romaellenesség és az antiszemitizmus sajátos, a társadalmi, politikai, gazdasági és pszichológiai tényezők által kiváltott mechanizmusait; 2) kiértékelni az előítéletek csökkentését célzó projekteket (intervenciókat); valamint 3) javaslatokat megfogalmazni a romaellenességgel és az antiszemitizmussal szembeni hatékony fellépéssel kapcsolatban. A projekt során a résztvevő szervezetek meta-analízist készítettek az antiszemitizmussal és romaellenességgel kapcsolatos már publikált vagy a jövőben megjelenő munkák alapján, feldolgozták a rendelkezésre álló nemzetközi adatbázisokat, valamint értékelték a létező projekteket, intervenciókat. Sor került továbbá egy online kérdőíves felmérésre is, hogy teszteljük a cigányellenességet és antiszemitizmust magyarázó változók közti kapcsolatokat.
Abstract: Stereotypy o Romech a Židech v české společnosti. Jaké jsou a jak s nimi pracovat?
Jak funguje vzdělávání proti předsudkům v českých školách a jaké jsou příklady dobré praxe?
Tým ze Sociologického ústavu Akademie věd na datech z posledních let ukázal, jak jsou v české společnosti rozšířené stereotypy o Romech a Židech. Jedním ze zjištění je, že menší předsudky vůči Romům mají lidé, kteří se s nějakými Romy osobně znají.
Škola je jedním z nejdůležitějších míst, kde je možné pozitivně ovlivnit postoje mladých lidí. Tým Ústavu pro studium totalitních režimů se proto ptal učitelů a lektorů, jaké jsou jejich zkušenosti se vzděláváním k toleranci. Nabízíme doporučení, jak pomoci školám efektivně oslabovat předsudky.
Zjistili jsme, že předpokladem úspěchu je spolupráce celé školy. Další úspěšnou strategií je podpora setkávání žáků z různých sociálních skupin. Je rovněž třeba podporovat vzdělávání učitelů tak, aby dokázali ve třídě zvládat debatu o kontroverzních tématech.
Výsledky výzkumu jsme shrnuli do závěrečné zprávy, v níž najdete:
Kvalitativní i kvantitativní shrnutí současné praxe vzdělávání pro toleranci, realizovaných programů a jejich podpory.
Naše doporučení pro donory, jak efektivněji nastavit projektovou podporu, a pro školy a pedagogy, jak s předsudky ve škole lépe pracovat.
Rozsáhlou studii o postojích české společnosti vůči Romům a Židům.
Abstract: #AtmintisAtsakomybeAteitis
Atmintis. Atsakomybė. Ateitis. Tai yra nuoseklūs laiptai, vedantys link realių teigiamų pokyčių
visuomenėje. Demokratijos ir tolerancijos ateitis priklauso nuo atminties ir prisiimtos atsakomybės,
leidžiančių žengti toliau. Žingsnis į ateitį – apžvelgus, įvertinus ir pasirėmus geriausių iniciatyvų prieš
diskriminaciją patirtimi – toks yra šio projekto tikslas.
Nuosekliai dirbant žmogaus teisių užtikrinimo ir tolerancijos sklaidos bei švietimo srityje Lietuvos žydų
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė subūrė ekspertų grupę iš Lietuvos žmogaus teisių ekspertų,
bendruomenių aktyvistų, akademinės visuomenės atstovų ir užsienio ekspertų. Ši grupė ėmėsi ambicingos
užduoties - kurti veiksmingas ir kokybiškas rekomendacijas dėl veiksmų, kovojant su antisemitizmu ir
romafobija Lietuvoje.
Inicijavusi tyrimus ir remdamasi jų rezultatais, pasitelkusi mokslinius darbus bei geruosius pavyzdžius,
analizuoti projektai ir socialines iniciatyvos, prisidėjusios prie ksenofobijos apraiškų mažinimo Lietuvos
visuomenėje. Grupė ekspertų ruošė rekomendacijas ir išvadas, apie veiksmus, kurie geriausiai pasiekia
tikslines grupes ir turi esminį poveikį, skleidžiant toleranciją, keičiant visuomenės požiūrį į žydų bei romų
tautines bendruomenes, bei integruojant pažeidžiamiausias grupes į visuomenę.
Naujosios rekomendacijos teikiamos EVZ fondui ir viešinamos Europos sąjungos lygmeniu.
Šių rekomendacijų pagrindu EVZ fondas formuos tolimesnių programų gaires, kovojant su antisemitizmo,
romafobijos ir ksenofobijos apraiškomis Europos šalyse. Jomis vadovaujantis, bus siekiama efektyviai
šalinti Lietuvos visuomenėje netoleranciją skatinančius stereotipus, mažinti atskirtį tarp etninių sluoksnių,
užkirsti kelią įvairioms neapykantos „kitokiems“ apraiškoms.
Projektą lydėjo informacinė kampanija #AtmintisAtsakomybeAteitis socialiniuose tinkluose, ruošti
straipsniai Lietuvos žiniasklaidoje, įvairūs renginiai, orientuoti į visuomenės švietimą apie tragišką žydų ir
romų patirtį Holokausto metu ir sklaidantys ksenofobinius mitus.
Sukurtos rekomendacijos pristatytos baigiamojoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje paminėti
tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą. Konferencija bei kiti renginiai padėjo plėtoti efektyvų valdžios institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus dialogą, pasidalinti patirtimi ir rekomendacijomis, siekiant
užtikrinti tautinių bendruomenių teisių ir laisvių įtvirtinimą bei įgyvendinimą, demokratinių procesų ir
pilietinės visuomenės Lietuvoje stiprinimą ir tolerancijos sklaidą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė projektą vykdė kartu su partneriais:
Romų visuomenės centras
Lietuvos žmogaus teisių centras
Moterų informacijos centras
Projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje, paruošimas ir
viešinimas“ rėmė:
EVZ fondas (Vokietija). („Erinnerung, Verantwortung, Zukunft“ vok. – tai „Atmintis, Atsakomybė,
Ateitis“ liet). Fondas remia sistemingus ir ilgalaikius tyrimus, analizuojančius romų ir žydų diskriminavimą
bei marginalizaciją Europoje.
Abstract: In the context of the Dutch immigration debate, tributes to the Holocaust and the memory of Europe’s dead Jews increasingly serve to dismantle multiculturalism as a failed paradigm and to drive a wedge between a revitalized, redeemed, color-blind, post-racial Europe and disenfranchized immigrant, minority and Muslim populations. Embedded in these invocations of the Holocaust and its moral imperatives is a ‘spectropolitics’ of tolerance, in which tolerance, staged as an essential touchstone of Dutch identity, supplies a differential norm that measures the civilizational and racial disjuncture between Europeans, minorities, and Muslims, and validates the new dual paradigm of Dutch citizenship and immigration policy: securitization and disciplinary integration. The centrality of the Holocaust as paradigmatic of Dutch and European racial history meanwhile sidelines the colonial past as constitutive of European identity; displaces an alternative understanding of race as (bio- and necro-political) instruments of colonial rule; and disavows the continued application of these instruments of racial rule in Dutch and European post-colonial societies.
Abstract: La Fondazione Centro di Documentazione Ebraica Contemporanea e Ipsos hanno realizzato un’indagine volta ad indagare quali siano oggi le opinioni ed i sentimenti degli Italiani nei confronti degli ebrei: apertura/chiusura, possibili stereotipi diffusi, fino ad arrivare al misurare la presenza o meno di un vero e proprio antisemitismo.
L’indagine si inserisce all’interno di un quadro conoscitivo da parte dell’Osservatorio antisemitismo del CDEC già molto articolato, approfondito e ricco di indagini passate sia di natura qualitativa che quantitativa, sebbene – soprattutto quelle quantitative – siano un po’ datate nel tempo.
L’obiettivo di CDEC è stato dunque quello di disporre di un’indagine di scenario aggiornata, caratterizzata da una solida metodologia di rilevazione e che possa diventare un punto di partenza anche per monitoraggi periodici che vadano a costruire una sorta di «barometro dell’intolleranza».
Affrontare un tema come quello delle opinioni nei confronti di gruppi etnici o religiosi specifici, espone ai rischi della cosiddetta desiderabilità sociale, cioè al fatto che gli intervistati più difficilmente esprimono direttamente posizioni critiche o negative su temi come questo. In sostanza, sapendo che le proprie opinioni possono essere oggetto di riprovazione sociale, si tende a non esprimerle se non addirittura a mascherarle.
E’ apparso opportuno quindi far precedere il set di domande dedicate al tema specifico, da alcune domande utili a classificare gli intervistati in termini di apertura più generale nei confronti del mondo e verso «l’altro» e il «diverso», già sperimentate e validate da Ipsos in altre indagini su temi analoghi con un approfondimento sul tema dell’immigrazione: al netto dei rischi terroristici, respingimento o accoglienza? Gli immigrati sono un problema per il nostro stile di vita?
Abstract: During the course of her fieldwork in Paris, anthropologist Kimberly Arkin heard what she thought was a surprising admission. A French-born, North African Jewish (Sephardi) teenage girl laughingly told Arkin she was a racist. When asked what she meant by that, the girl responded, "It means I hate Arabs."
This girl was not unique. She and other Sephardi youth in Paris insisted, again and again, that they were not French, though born in France, and that they could not imagine their Jewish future in France. Fueled by her candid and compelling informants, Arkin's analysis delves into the connections and disjunctures between Jews and Muslims, religion and secular Republicanism, race and national community, and identity and culture in post-colonial France. Rhinestones argues that Sephardi youth, as both "Arabs" and "Jews," fall between categories of class, religion, and culture. Many reacted to this liminality by going beyond religion and culture to categorize their Jewishness as race, distinguishing Sephardi Jews from "Arab" Muslims, regardless of similarities they shared, while linking them to "European" Jews (Ashkenazim), regardless of their differences. But while racializing Jewishness might have made Sephardi Frenchness possible, it produced the opposite result: it re-grounded national community in religion-as-race, thereby making pluri-religious community appear threatening. Rhinestones thus sheds light on the production of race, alienation, and intolerance within marginalized French and European populations.
Abstract: This study examines the multiple and conflicting ways in which German national identity is spatially expressed through the material and metaphor of the human body. In particular, it describes the various gendered, sexed, and raced constructions of Germany, as they emerged in the capital city of Berlin since 1989. Based on two ethnographic case studies situated in neighboring urban environments, the Love Parade and the Memorial for the Murdered Jews of Europe, the author shows how bodily representations of post-1989 Germany are fluctuating between the sexualized, demasculinized celebration of multiculturalism and the repeatedly racist, masculinist and even anti-Semitic reconstruction of German nationhood. While the German government is making active efforts to situate the future Berlin Republic within a network of increasingly integrated European nation states, and is involved in sponsoring both the Love Parade and the MMJE, social movements in Berlin are actively supporting and contesting such politics. It is this struggle between government efforts and grassroots politics, and the role of the human body in the political process of constructing collective identities that this book ultimately explores.
Topics: Synagogues, Ethnography, Race, Racism, Ethnicity, Diversity, Pluralism, Conflict, Bukharian Jews, Mountain Jews, Main Topic: Identity and Community
Abstract: The prevalence of anti-Semitism in Russia is well known, but the issue of race within the Jewish community has rarely been discussed explicitly. Combining ethnography with archival research, Jewish Russians: Upheavals in a Moscow Synagogue documents the changing face of the historically dominant Russian Jewish community in the mid-1990s. Sascha Goluboff focuses on a Moscow synagogue, now comprising individuals from radically different cultures and backgrounds, as a nexus from which to explore issues of identity creation and negotiation. Following the rapid rise of this transnational congregation—headed by a Western rabbi and consisting of Jews from Georgia and the mountains of Azerbaijan and Dagestan, along with Bukharan Jews from Central Asia—she evaluates the process that created this diverse gathering and offers an intimate sense of individual interactions in the context of the synagogue's congregation.
Challenging earlier research claims that Russian and Jewish identities are mutually exclusive, Goluboff illustrates how post-Soviet Jews use Russian and Jewish ethnic labels and racial categories to describe themselves. Jews at the synagogue were constantly engaged in often contradictory but always culturally meaningful processes of identity formation. Ambivalent about emerging class distinctions, Georgian, Russian, Mountain, and Bukharan Jews evaluated one another based on each group's supposed success or failure in the new market economy. Goluboff argues that post-Soviet Jewry is based on perceived racial, class, and ethnic differences as they emerge within discourses of belonging to the Jewish people and the new Russian nation.
